Kibernetinės erdvės gali būti saugomos ir aštuntoko

Kibernetinio saugumo sistema – gausius skaitmeninės informacijos išteklius valdanti struktūra. Ji svarbi tiek kiekvienai organizacijai, tiek kiekvienam žmogui, besinaudojančiam paprasčiausiais informacijos ištekliais, socialinėmis platformomis ar tiesiog elektroniniu paštu. Nors atrodo, jog technologinių išradimų sistemos sudėtingėja, jos tampa dar labiau pažeidžiamos. Vis daugiau prietaisų virsta automatizuotais bei susietais, todėl ir galimybių įsilaužti į mūsų darbo ir asmeninę erdvę atsiranda gerokai daugiau. Tad ar reiktų sunerimti apie įvairiausio lygio kibernetinius užpuolimus?

Apie juos Lietuvoje imta kalbėti tik prieš keletą metų. Tuomet pradėjo veikti ir institucijos, tokios kaip Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), kurių tikslas – vykdyti informacijos sklaidos, kibernetinio saugumo tyrimų bei analizės veiklą ir prižiūrėti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką. Be kasdien analizuojamų kibernetinio saugumo problemų institucijose, Lietuvoje organizuojami ir renginiai, skatinantys diskutuoti šia tema. Pavyzdžiui – „ESET Security Day“ konferencija. Joje pranešėjai kalba temomis, kokias techninių duomenų saugumo priemones būtų galima pritaikyti įmonėse ar pristato, ką veikia šios srities profesionalai.

Atrodytų, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų gyvenimai tiesiog persikėlė į skaitmeninę erdvę: Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius turėjo 76 proc. Lietuvos namų ūkių. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai atlikus tarptautinį saugusiųjų kompetencijų tyrimą, rezultatai parodė, jog tik 2 proc. tyrimo dalyvių pasiekė aukščiausią raštingumo lygmenį. Toks žemas rodiklis yra įrodymas, kad jaunoji karta, praleidžianti didžiausią savo laisvo laiko dalį prie kompiuterių, privalo suprasti, kaip tinkamai apsisaugoti kibernetinėje erdvėje. Mat vis daugiau atsiranda įvykių, kuomet užgrobiami asmeniniai tinklaraščiai ar slapta yra įdiegiamos kenkėjiškos programos.

Turing School moksleivis Lukas Baranovas, dar tik 8 klases pabaigęs jaunuolis, ne tik suvokia šios erdvės saugumo svarbą, bet ir pats jos moko kitus. Lukas savo kelių metų žinių bagažą sukaupė žavėdamasis kibernetinio saugumo sistema, kuri varijuoja nuo aplikacijų iki fizinės ar tinklo saugos. Jai užtikrinti moksleivis mokėsi įveikti visus patikros saugumo iššūkius namuose. Dabar būsimasis devintokas vasarą leidžia praktikuodamasis Lietuvos Banko virtualioje laboratorijoje, kurioje rūpinasi jų tinklo įrenginių saugumu. Be to, Lukas konsultuoja saugos ir šifravimo klausimais Turing Society narius, su kuriais teko bendradarbiauti atliekant front-end (išorinio programavimo) tinklalapio kūrimo praktiką organizacijoje.

Lukas Baranovas, nuotr. iš Turing School archyvų

Moksleivis, paklaustas apie problemas, esančias kibernetinio saugumo sistemoje, atsako: „Spragų apstu. Tačiau, kad ir kaip Lietuva žiniasklaidoje yra talžoma dėl saugos trūkumų, situacija tikrai nėra bloga. Žinoma, tai nereiškia, kad nėra kur pasitempti. Valstybinės svarbos informacinės sistemos (energijos, informacinės, registracinės ir t.t.) turėtų būti akyliau stebimos, kad nepasikartotų Ukrainos energijos tinklų sutrikdymas ar e.sveikatos informacijos nutekinimas. Užtektų tik kelių valandų, kad iš to susidarytų neprasta šalies gyventojų duomenų bazę.“

Nors, Luko nuomone, Lietuvoje yra vis primenamas kibernetinio saugumo silpnumas, šia tema kalbėdami turėtume atsigręžti ir į visą likusį pasaulį. Jame sprendžiamos tos pačios problemos, esančios mūsų sistemose. Viena jų – Internet of Things (daiktų interneto) įrenginių saugos spragos. Šie prietaisai yra glaustai susieti su mūsų namų tinklu, tačiau retas, kuris žino, kam ir kur yra siunčiami jo duomenys, suvesti prisijungimo metu. Pasak Luko, dažnas pavydzys – internetinės kameros. „Foscam“ kompanijos teikiamos saugos sekimo kameros turi neišspręstą problemą – bet kas, sugebantis tinklu pasiekti įrenginį, gali sužinoti jos vartotojų ir jų slaptažodžių sąrašą. „Tai galioja ir naujiems išmaniesiems įrenginiams – išmanioji lemputė, termostatas, rozetė, mikrobangė, šaldytuvas ar spausdintuvas. Natūralu, kad šios problemos atsiranda, tačiau apmaudu, kad į jas visiškai neatsižvelgiama, o jas radusius ekspertus bandoma tildyti.“

„Spragų apstu. Tačiau, kad ir kaip Lietuva žiniasklaidoje yra talžoma dėl saugos trūkumų, situacija tikrai nėra bloga. Žinoma, tai nereiškia, kad nėra kur pasitempti.“

Sunku įsivaizduoti, ar šiandienos žmogus galėtų išgyventi be visų jo patogumui sukurtų prietaisų. Tačiau privalu mokytis ne tik, kaip naudotis naujausiomis technologijomis, bet ir suprasti, kaip jas apsaugoti, norint išlaikyti savo individualumą.

Kibernetinio saugumo Turing School hakatonas, nuotr. iš Turing School archyvų

Straipsnį padėjo parengti Kornelija Kriaučelytė.